Artrozė – dažniausiai sąnarius pažeidžianti liga. Nuo jos įprastai kenčia vyresnio amžiaus žmonės, tačiau neapsaugoti ir jauni žmonės, ypač dirbantys sunkų fizinį darbą, aktyviai sportuojantys arba turintys viršsvorį.

Svarbiausia artrozės terapija – judėjimas, neapkraunant pažeistų sąnarių.
Atrodo neįtikėtina, tačiau reguliarus judėjimas gali sumažinti skausmą.

Štai septynios priežastys, kodėl reikia judėti, kai skauda sąnarius

1. Judesių metu į sąnario ertmę išsiskiria sąnarinis skystis, kuris sutepa ir pamaitina kremzlę.

2. Kremzlėje gerėja medžiagų apykaita.

3. Kremzlė tampa storesnė ir atsparesnė uždegimui, o tai reiškia, kad ji bus sunkiau pažeidžiama.

4. Stiprėja sąnarį supantys raumenys ir raiščiai, todėl sąnarys tampa stabilesnis ir tuo pačiu saugesnis.

5. Sąnariui tenkantis krūvis sumažėja, pristabdomas ligos progresavimas.

6. Sustiprėjus raumenims ir raiščiams, ilgiau išliksite judrus, ne taip greitai pavargsite.

7. Judant organizme išsiskiria medžiagos, gerinančios nuotaiką ir tuo pačiu mažinančios skausmą, todėl po mankštos pasijusite geriau.

Koks judėjimas gali būti naudingas, sergant artroze?

Labiausiai tinka plaukiojimas, važiavimas dviračiu, vaikščiojimas. Plaukiojimas ir specialūs pratimai, atliekami šiltame vandenyje, neapkrauna sąnarių, todėl visada rekomenduojami sergantiems artroze.

Vaikščiokite! Vaikščiojimas taip pat geras judėjimo išlaikymo būdas. Kiekvieną dieną 20-30min. skirdami pasivaikčiojimui jūs puikiai pamankštinsite sąnarius.

Jei sunku surasti laiko, bus lengviau, jei planuosite savo veiklą. Užuot važiavę automobiliu ar autobusu, nedidelius atstumus stenkitės įveikti pėsčiomis. Jei tik pajėgiate, vietoj važiavimo liftu, rinkitės laiptus.

Nepasiduokite apgaulingam pasyvumo „gerumui“

Ne visada bus lengva įvykdyti šias užduotis. Sustiprėjus sąnario skausmui, natūraliai kyla noras nutraukti bet kokį fizinį krūvį. Kartais net ir sveikatos priežiūros specialistai klaidingai pataria nejudėti ligos paūmėjimo metu.

Be krūvio nusilpsta raumenys, sąnarys sustingsta, sumažėja jo lankstumas, vis sunkiau tampa vaikščioti, greičiau pavargstate. Susidaro užburtas ratas – mažiau vaikštote – labiau skauda, labiau skauda – mažiau vaikštote.

Taip, išsivysčius sąnario uždegimui, judėjimą gali tekti šiek tiek apriboti, tačiau nuolatinis gulėjimas lovoje ir ramybė sąnariams žalinga.

Judėkite tiek, kiek tik galite, neapkraudami sąnarių. Taip užkirsite kelią ligai, ar bent sulėtinsite ir sušvelninsite jos eigą.

Chirurgija tik atstato vientisumą

Ligos ir traumos dažnai nepraeina be pasekmių, įtakojančių tolimesnę žmogaus veiklą ir gyvenimo kokybę.

Po rimtų ligų ir traumų reikalingas ilgas atsistatymo laikotarpis, per kurį žmogus turi atgauti prarastas jėgas, turėtus įgūdžius arba išmokti naujų. Pvz. po patirto insulto dažnam tenka iš naujo mokytis kalbėti, valgyti, rengtis, vaikščioti.

Lūžus kaului, chirurginės operacijos tik mechaniniu būdu atstato kaulų ir kitų audinių vientisumą. Jos išsprendžia problemą lokaliai, o ne kompleksiškai, todėl iš karto po operacijos žmogus negali gryžti į darbą ir į jam įprastą aktyvų gyvenimo ritmą.

Žmogui skauda, jis silpnas, negali judėti be aplinkinių ar pagalbinių priemonių pagalbos, greitai pavargsta. Sumažėjus fiziniam aktyvumui, pasikeičia iki ligos buvęs įprastas gyvenimo stereotipas , jis negali užsiimti savo mėgstama veikla, todėl užsidaro namuose, vengia bendrauti, prasideda psichologinės problemos. Kadangi dėl ligos trumpesniam ar ilgesniam laikui žmogus tampa nedarbingu, tai dar labiau pablogina situaciją. Atsiduriama tarsi užburtame rate.

Reabilitacija – paskutinis ir svarbiausias daugelio ligų gydymo etapas

Kad visas organizmas atsistatytų į pradinę būseną, būtina reabilitacija.

Tik kompleksinė ir visapusiška reabilitacija gali sugrąžinti žmogų į pilnavertį gyvenimą fizine, emocine, socialine prasme.

Kitaip tariant, reabilitacija padeda žmogui kaip galima greičiau sugrąžinti prarastą gyvenimo kokybę, t.y. vėl sugryžti į darbą, į aktyvų laisvalaikį ir į iki ligos ar traumos buvusį įprastą gyvenimo ritmą.

Kiekvienam žmogui reabilitacijos tikslai gali būti labai skirtingi. Pavyzdžiui senyvo amžiaus žmonėms, patyrusiems insultą , reabilitacijos tikslu gali tapti savarankiškas nusiprausimas, apsirengimas, pavalgymas. Tuo tarpu jauno ar darbingo amžiaus žmonėms, patyrusiems traumą ar miokardo infarktą, reabilitacijos tikslas gali būti kuo greičiau gryžti į darbą ir į aktyvų visuomeninį gyvenimą.

Išorinis reabilitacijos paprastumas yra labai apgaulingas

Tik iš pirmo žvilgsnio reabilitacija yra paprastų pratimų ir procedūrų kompleksas. Išorinis reabilitacijos paprastumas yra labai apgaulingas. Padarius menkiausią klaidą nors vienoje grandyje, gali sugriūti visa reabilitacijos programa ir tikėto rezultato neišvysime.

Tinkamai įvertinta paciento būklė, tiksliai parinktos reabilitacijos priemonės, jų taikymo intensyvumas leidžia per trumpą laiką pasiekti norimą rezultatą. Neteisingai parinkus reabilitacijos programą, galima ilgai dirbti, tačiau pagerėjimo nesulaukti. Atrodys, kad išbandėte viską, tačiau nepadėjo.

Todėl, renkantis reabilitacijos gydytoją, pasidomėkite, ką apie jo gydymą kalba ligoniai, kokius rezultatus jis pasiekia, palyginus su kitais gydytojais.

Jei tinkamai pasirinksite – rezultatą pajausite. Jei netinkamai – chirurgų darbas gali nueiti perniek.

Kaulas yra specialus jungiamasis audinys, kuris nuolat atsinaujina: senas kaulas ardomas (vyksta kaulo rezorbcija), o jo vietoje statomas naujas kaulas (kaulo formavimasis). Tai natūrali organizmo būsena.

Sveikas kaulas yra stiprus ir paprastai nelūžta. Jei taip atsitiko, vadinasi, arba veikianti jėga buvo labai stipri (saugokitės kūjo), arba jūs sergate osteoporoze – kaulo susilpnėjimu.

Vaikystėje ir jaunystėje kaulo formavimasis vyksta greičiau nei irimas, todėl kaulas auga, tvirtėja, tankėja. Osteoblastai – ląstelės, gaminančios kaulą tuo metu aktyvesnės už osteoklastus – ląsteles, ardančias kaulą.

Jei kaulą ardančių ląstelių aktyvumas didesnis už kaulą gaminančių ląstelių aktyvumą, kaulas tampa silpnas, trapus ir greičiau lūžta.

Stipriausi kaulai yra 30-35 metų žmonių. Vėliau kaulų irimo greitis ima viršyti kaulo formavimosi greitį. Kaulų masė pradeda mažėti, kaulai tampa trapesni. Sparčiausiai kaulų masės netenka moterys po menopauzės, kai sumažėja moteriškų hormonų – estrogenų – lygis kraujyje.

Kaip sustiprinti kaulus, kaip pagreitinti jų gijimą po lūžio?

Viskas, kas padeda kaului sugyti, padeda sustiprinti ir sveikus kaulus.

Kalcis

Pagrindinis kaulo tvirtumo šaltinis – kalcis kartu su vitaminu D.

Kalcis yra pagrindinė sudedamoji kaulo dalis, kitaip tariant-plytos kaului statyti. Jis reikalingas ne tik stipriems kaulams bei dantims, bet taip pat darniai širdies veiklai bei normaliam kraujo spaudmui palaikyti. Gerai būtų kartu su kalciu vartoti vitaminą D, kuris padeda organizmui geriau įsisavinti kalcį. Taip pat vertingos ir kitos medžiagos, tokios kaip yra cinkas, magnis, kalis, fosforas, baltymai.

Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas, derinamas su pakankamu kalcio bei vitamino D kiekiu padeda išlaikyti sveikus ir stiprius kaulus. Fiziniai pratimai siejami ne tik su teigiamu poveikiu kaulų mineraliniam tankiui, bet yra būtini ir norint išlaikyti stiprius raumenis, kurie apsaugos jus nuo smūgių. Fiziniai pratimai veiksmingi, nes pagerina pusiausvyrą ir koordinaciją, todėl sumažina pakartotinių griuvimų ir kaulų lūžių pavojų.

Kaulams stiprinti reikia pastovaus fizinio aktyvumo. Nuolatinė 30-45 min. mankšta, atliekama bent 3 kartus per savaitę, būtų naudingiausia kaulų tvirtumui palaikyti.

Visai nebūtina pradėti profesionaliai treniruotis. Pakanka tiesiog daugiau judėti, atliekant jums įprastus, kasdieninius darbus: daugiau vaikščiokite pėsčiomis; lipkite laiptais, užuot kilę liftu; namuose tvarkykitės spartesniu tempu. Mankštintis galite net patogiai sėdėdami fotelyje ir žiūrėdami televizorių, jei tuo metu kojomis ritinėsite kamuolį.

Specialios priemonės gyjančiam kaului

Jei jau patyrėte lūžį, jums būtini specialūs mobilumą, sąnarių paslankumą, didinantys pratimai, taip pat raumenų stiprinimo pratimai, naudojant pasipriešinimą, tempimo pratimai. Juos kiekvienam individualiai turėtų parinkti jūsų reabilitologas. Jis išmokys jus sumažinti skausmą, saugiai ir savarankiškai judėti, lipti laiptais, padės greičiau grįžti į aktyvų, pilnavertį gyvenimą.

Gydymo kursą turi sudaryti gydytojas – reabilitologas, fizinių pratimų eigą prižiūrėti – kineziterapeutas.

Ar maistas turi įtakos gijimui?

Sveikam žmogui reikalingas subalansuotas maistas, turintis pakankamai vitaminų, mineralų, skaidulų ir baltymų. Patyrus lūžį, ypač svarbūs jūsų racione tampa produktai, turintys daug kalcio bei pakankamai vitamino D.

Kalcio, pagrindinės kaulų statybos medžiagos, turi dauguma produktų, tačiau jo pasisavinimas organizme yra labai skirtingas. Geriausiai kalcis pasisavinamas iš pieno produktų- lieso pieno, jogurto, sūrio. Vertinga valgyti žuvį su minkštais kaulais (aliejuje konservuotas sardines, aliejuje konservuotą lašišą). Kalciu turtingos ir tamsiai žalios lapinėse daržovės – brokoliai, špinatai. Naudingi yra ir migdolai, žemės riešutai, soja, grūdinės, ankštinės kultūros, apelsinų sultys.

Ar padeda maisto papildai?

Per dieną vidutiniškai reikėtų suvartoti apie 1000 mg kalcio. Patyrus kaulo lūžį, kalcio poreikis išauga iki 1200 -1500 mg per dieną.

Pats organizmas kalcio negamina, todėl jį reikia gauti su maistu, gėrimais ir papildais.

Visas medžiagas geriausia gauti natūraliai, kartu su kasdieniniu maistu.

Jeigu jūsų maistas nėra visavertis, rekomenduojama papildomai naudoti maisto papildus, tačiau kai kurie specialistai mano, kad tokius sintetinius maisto papildus organizmas pasisavina daug blogiau, nei gaunamus su kasdieniniu, natūraliu maistu.

Taigi, geriau taip sureguliuoti savo mitybą, kad papildų nereikėtų, tačiau jei tai neįmanoma – jie padės pasveikti greičiau ir pilniau.

Venkite alkoholio, nikotino, šokolado, juodos kavos, nes visi šie produktai silpnina kaulus ir didina osteoporozės išsivystymo riziką. Alkoholis dažnai lemia prastą mitybą, mažą fizinį aktyvumą, traumas, o visa tai skatina kaulų retėjimą.

P.S.
Atminkite, žmogaus organizmas yra sudėtinga sistema. Šis straipsnis yra patariamojo pobūdžio, prieš pradedant gydytis patariame pasikonsultuoti su fizinės reabilitacijos gydytoju. Tik fizinės reabilitacijos gydytojas į jūsų organizmą pažvelgs kompleksiškai ir patars dėl vienokių ar kitokių priemonių, stiprinančių kaulus ir padedančių greičiau ir pilniau išgyti.

Savarankiškas gydymasis, netinkamos kvalifikacijos ar netinkamos srities gydytojai gali tik dar labiau pabloginti situaciją.