Reforte.lt - Rūta Gustaitytė apie rebilitaciją po fizinių traumų

Rūta Gustaitytė apie rebilitaciją po fizinių traumų

Kodėl reikalinga reabilitacija

| .

Chirurgija tik atstato vientisumą

Ligos ir traumos dažnai nepraeina be pasekmių, įtakojančių tolimesnę žmogaus veiklą ir gyvenimo kokybę.

Po rimtų ligų ir traumų reikalingas ilgas atsistatymo laikotarpis, per kurį žmogus turi atgauti prarastas jėgas, turėtus įgūdžius arba išmokti naujų. Pvz. po patirto insulto dažnam tenka iš naujo mokytis kalbėti, valgyti, rengtis, vaikščioti.

Lūžus kaului, chirurginės operacijos tik mechaniniu būdu atstato kaulų ir kitų audinių vientisumą. Jos išsprendžia problemą lokaliai, o ne kompleksiškai, todėl iš karto po operacijos žmogus negali gryžti į darbą ir į jam įprastą aktyvų gyvenimo ritmą.

Žmogui skauda, jis silpnas, negali judėti be aplinkinių ar pagalbinių priemonių pagalbos, greitai pavargsta. Sumažėjus fiziniam aktyvumui, pasikeičia iki ligos buvęs įprastas gyvenimo stereotipas , jis negali užsiimti savo mėgstama veikla, todėl užsidaro namuose, vengia bendrauti, prasideda psichologinės problemos. Kadangi dėl ligos trumpesniam ar ilgesniam laikui žmogus tampa nedarbingu, tai dar labiau pablogina situaciją. Atsiduriama tarsi užburtame rate.

Reabilitacija – paskutinis ir svarbiausias daugelio ligų gydymo etapas

Kad visas organizmas atsistatytų į pradinę būseną, būtina reabilitacija.

Tik kompleksinė ir visapusiška reabilitacija gali sugrąžinti žmogų į pilnavertį gyvenimą fizine, emocine, socialine prasme.

Kitaip tariant, reabilitacija padeda žmogui kaip galima greičiau sugrąžinti prarastą gyvenimo kokybę, t.y. vėl sugryžti į darbą, į aktyvų laisvalaikį ir į iki ligos ar traumos buvusį įprastą gyvenimo ritmą.

Kiekvienam žmogui reabilitacijos tikslai gali būti labai skirtingi. Pavyzdžiui senyvo amžiaus žmonėms, patyrusiems insultą , reabilitacijos tikslu gali tapti savarankiškas nusiprausimas, apsirengimas, pavalgymas. Tuo tarpu jauno ar darbingo amžiaus žmonėms, patyrusiems traumą ar miokardo infarktą, reabilitacijos tikslas gali būti kuo greičiau gryžti į darbą ir į aktyvų visuomeninį gyvenimą.

Išorinis reabilitacijos paprastumas yra labai apgaulingas

Tik iš pirmo žvilgsnio reabilitacija yra paprastų pratimų ir procedūrų kompleksas. Išorinis reabilitacijos paprastumas yra labai apgaulingas. Padarius menkiausią klaidą nors vienoje grandyje, gali sugriūti visa reabilitacijos programa ir tikėto rezultato neišvysime.

Tinkamai įvertinta paciento būklė, tiksliai parinktos reabilitacijos priemonės, jų taikymo intensyvumas leidžia per trumpą laiką pasiekti norimą rezultatą. Neteisingai parinkus reabilitacijos programą, galima ilgai dirbti, tačiau pagerėjimo nesulaukti. Atrodys, kad išbandėte viską, tačiau nepadėjo.

Todėl, renkantis reabilitacijos gydytoją, pasidomėkite, ką apie jo gydymą kalba ligoniai, kokius rezultatus jis pasiekia, palyginus su kitais gydytojais.

Jei tinkamai pasirinksite – rezultatą pajausite. Jei netinkamai – chirurgų darbas gali nueiti perniek.

| .

Comments

  1. Ačiū gydytoja už straipsnį.Aš griūdama slidžiame kelyje susilaužiau šlaunikaulio kaklelį. Man 48 metai.Buvau operuota. Pirmą mėn praleidau sanatorijoje. Antrąjį mėn namuose pati dariau mankštą tik gulint, nes negalima buvo minti. Po dviejų mėnesių kaulas suaugo, bet yra trumpesnis. Dabar praėjo 2 mėn ir 3 savaitės kol pakliuvau poliklinikoje pas reabilitologę. Ji paskyrė 5 mankštas. Noriu sužinoti ar galima mankštų pagalba kažkiek ištempti koją, nes man minėjo, kad reiks paduką nešioti.Jūs rašote, kad labai svarbi reabilitacija, bet kur galima ją kokybišką gauti? Juk taip norisi greičiau atsistatyti ir išeiti į dirbą. Su pagarba

  2. Šiuo atveju reabilitacijai buvote nusiųsta per anksti. Stacionarinę reabilitaciją tikslingiausia taikyti, kai jau galima pradėti minti operuota koja. Pirmąjį mėnesį paprastai pakanka mankštos namuose.

    Kojos sutrumpėjimas yra kaulo lūžio ir operacijos pasekmė. Mankštų pagalba, atsistačius normaliai dubens kaulų padėčiai, kojos ilgis gali šiek pasikeisti (1cm ribose).

    Šiuo metu aš atostogauju ir padėti negalėsiu. Yra daug reabilitacijos centrų, bet labai daug lemia gydytojo kompetencija – kaip jis įvertina paciento būklę ir sugeba sudaryti programą jai atstatyti. Iš to paties centro vieni išeis patenkinti, o kiti nepasiekę to, ko tikėjosi.

    Skirkite šiek tiek laiko ir pasidomėkite.

  3. Laba diena,2013.07.ikritau i rusi ir luzo pedos kaulas,pradzioje koja buvo gipse,rezultatu nebuvo,kadangi luzis buvo sudetingas,teko operuoti,2014.10.koja opersvo ir dejo sujungimo plokstele,2014.04.plokstele iseme dabar vaikstau,bet daugiau kai pavaikstau koja sutinsta,pasakykite prasau ka tureciau daryti,kad ta koja nustotu tinti,ar kokias voneles daryti? po nakties koja atslugsta,bet vakarop vel buna patinus.Dekoju is anksto,jei ka galetumete patarti.Vytautas.

  4. Vytautui:

    Po lūžio ir operacijos sutrikusi veninė kraujotaka, todėl koja po krūvio sutinsta, o ryte viskas būna atsistatę.

    Iš reabilitacijos procedūrų tiktų specialus, nusiurbiamasis masažas ar limfodrenažas – geriausia abu. Kuo mažiau laikykite koją nuleistą.

    Taip pat pagelbėtų venotonikai – juos reikėtų vartoti keletą mėnesių.

  5. Labas vakaras, patarkite, prasau :-) pries du men kuzo desines rankos kaulas per riesa. esu gydoma be operacijos. siuo metu darau namie mankstas ir karta per savaite daro limfodrenaza kineziterapeute.
    geriu koralini kalci 390 mg ir isgeriau vit. D ampule, tepu kaulazoles tepalu dr. Taiso.
    Ar gana sito kalcio vienos tabletes per diena ar didinti doze?
    Laukiu atsakymo ir labai dekinga busiu uz patarimus
    P.S. Girdejau kad reiktu mumio naudoti, ar reikia jo?

  6. Bronei:

    Gyjančiam kaului kacio reikia daugiau – apie 1000 – 1200 mg per parą.

    Viską darote teisingai. Kasdien mankštinkite ranką per laisvus sąnarius, be jėgos pakumščiuokite pirštus, jokių papildomų priemonių naudoti nereikia.

  7. Labas vakaras,

    maždaug prieš pusantrų metų keliant spinteles pasitempiau abiejus riešus, buvo diagnozuotas dalinis raiščių plyšimas. Dešinę patempiau labiau, todėl mėnesį ji praleido langetėje. Apie 2 mėnesius vyko reabilitacinis gydymas, pamažu atsistačiau. Bet esu pianistė, laukė daug konkursų, todėl praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams nuo traumos pradėjau po truputį groti, per 3 savaites nuo 5 minučių krūvį padidinau iki 4 valandų. Persistengiau, riešus pasitempiau dar kartą (tarp traumų apie 3,5 mėn laikotarpis) tada jau diagnozavo sausgyslių uždegimą – tendinitą. Dešinę vėl dėjom į langetę, o išėmus pradėjau lankyti fizioterapiją, bet mankštos atsisakiau, maniau, jog galėsiu daryti namuose. Tačiau po reabilitacinio kurso dešinė ranka liko kiek skausminga, pavargstanti nuo vieno kito judesio, buvo sunku judinti pirštus, visi veiksmai lėti. Be to, žymiai sumažėjo dešinės rankos judesių amplitudė, pilnai ištiesi negaliu iki šiol, kiek traška. Todėl nesąmoningai pradėjau vengti bet kokių darbų su dešine ranka, ją vis pasaugodavau, atsirado baimė pakelti net pilną puodelį, nes iš karto pablogėdavo, vėl ranka būdavo sukaustyta, sunku judinti pirštus, judinti riešą. Tas pablogėjimas trukdavo iki 3 savaičių, tad kartais dar išrašydavo fizioterapijos. Taigi visą praėjusią vasarą didžiąją dalį veiksmų atlikdavo kairė. 2015-08 padarė kompiuterinę tomografiją, pasakė kad abiejuose riešuose yra truputį vandens (tendosinovitas). Atėjo mokslo metai, o aš negalėjau nei groti, nei rašyti, teko pasiimti akademines atostogas. Išbandžiau akupunktūrą, homeopatiją, masažus, bet niekas nepadėjo. Pradėjau lankyti mankštą 2015-11, bet didelių rezultatų taip pat nedavė, rašyti galėjau tik truputį, groti nepavyko. Tai tesėsi iki šių metų birželio, kai pradėjau intensyviau mankštinti rankas, dabar galiu pakelti iki 3kg, galiu rašyti, galiu groti ( ne daugiau kaip 1,5 h per dieną), bet dešinė vis dar silpna, labai labai greitai pavargsta. Pavyzdziui, kartais net pusę minutės nepavyksta pagroti be trumpos pauzės. Rašant vargsta mažiau, bet vistiek dar neįsivaizduoju, kaip reikės mokykloje rašyti visą dieną. Manau visa tai todėl, kad ištisus metus vengiau bet kokių buities darbų, bijojau pakelti net 0,5kg nesveriančius daiktus, atidaryti sunkesnes duris, žodžiu, tai ir psichologinė problema. Tad norėjau pasiteirauti, ar tokia dešinės rankos reakcija natūrali, jog po ilgo laiko tarpo sausgyslės ir raumenys atprato nuo darbo ir dabar labai greitai pavargsta? Ar ji pasitaisys su laiku, jei darysiu mankštas ir didinsiu keliamų daiktų svorį? Ar pati nebeatsitaisys ir reikalinga operacija?? Esu labai pasimetusi, nes artėja nauji mokslo metai, o vis dar negaliu groti, rašyti kaip seniau. Labai dėkoju už atsakymą.

  8. Mankšta, judesys – pagrindinis reabilitaciojs veiksnys, kuris šiuo atveju nebuvo taikomas ilgą laiką. Iš to, ką rašote, galima daryti išvadas, kad pagerėjimas nuo pratimų yra. Prarastos funkcijos atgavimui reikia daug laiko ir kasdieninio darbo.

    Tęskite mankštas.